kariauti

kariauti
kariáuti, -iáuja (-iáuna), -iãvo 1. intr., tr. MT214, MP194, B, M, K, Š dalyvauti kare, kovoti; su kariuomene pulti: Prademi kariaut SD71. Kareivis kariáuja karyje prieš kits kitą J. Ordinas su Sūduva kariavęs nuo 1277 iki 1283 metų K.Būg. Švedai kariavę kuršius K.Būg. Aš kariavaũ aną karą (dalyvavau aname kare) Brt. Jasius karą kariãvo JD1209. Da jie te kariãvę kariaũs Pc. Kariauk tada drąsiai Jrk17. Kam tau tos karumenės? – Žemę kariauti JD1536. Tuo tarpu išgirdau, kad jau kiti kariau[ja] Nm. Saulė tekėjo, kad brolis kariavo D87. Sutraukęs kareivius, ryžos skitus kariauti S.Dauk. Žemaičiams visuotinai kariauti įnikus ..., statė žmonis į karę M.Valanč. Nežinau, ką kiti per tą karą darė, o mes, kareiviai, tai kariavom rš. Duok stipr ranką kariauti Mž571. Ir mes gintisi turim ir kariauti BPI276. Reikia susitikt ir kariauti SPII20. Kariauja labai stipriai DP176. Karalysta ... kariaujantyji DP526. | refl.: Kursai už mus kariautis galės brš. Visas jų darbas buvo ... kariauties S.Dauk. Besikariaudamas su smaku, dideliai nuvargo (ps.) Brt. 2. intr. atlikti karo prievolę: Suskaičiau, kiek jau [liko] kariáut Švnč. 3. intr. grumtis, imtis: Žirgas vėl kibo į šerną, grūmės, kariavo PP29. Su smerčiu kariavo LC1883,37. Smertis, živats kariavo, živats smertį pergalėjo Mž254. 4. intr. peštis; bartis, rietis: Anie kariauja, t. y. vyrs pačią ir kitus muša J. Ot pasiutusi boba: kariáu[ja] su visa parakvija! Krš. | refl.: Cit, vaikai, nekariaukiatės! Šts. Nebturiu kantrybės su ta merga bekariauties Vvr. 5. refl. vargti, kamuotis: Nusibodo kariáuties šioje pasaulė[je], t. y. vargti, noriu jau mirti J. Kad bėda užpuola, tada kariáujas J. \ kariauti; apkariauti; atkariauti; iškariauti; nukariauti; pakariauti; prakariauti; prikariauti; susikariauti; užkariauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • kariauti — kariáuti vksm. Nari̇̀mantas sėkmi̇̀ngai kariãvo su Livònijos òrdino ri̇̀teriais dėl šiáurės sričių̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • daiktas — sm. (3), (1) Slnt, Sd, Dr, daĩktas (4) Slk, Tvr 1. SD330, R kiekvienas materialinis tikrovės objektas: Daiktai egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų sąmonės, nepriklausomai nuo mūsų pojūčio rš. Daiktas yra materialinis dalykas, turįs savo medžiagą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prikariauti — 1. intr. daug kariauti: Kiek aš prikariavau su įvairiausiomis kliūtimis! rš. 2. refl. prisibūti kare: Argi dar neprisikariavai? rš. Prisikariavai, tėveli, į valias rš. 3. refl. tr. prisiplėšti kare: Norėjo prisikariauti žemių iš Bretonų rš. 4. re …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • susikariauti — imti kariauti: Vienok paskiau su tuo pačiu Boleslovu susikariavo S.Dauk. Dėl kunigaikštystės sosto susikariavo du broliai rš. kariauti; apkariauti; atkariauti; iškariauti; nukariauti; pakariauti; prakariauti; prikariauti; s …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įveikti — įveĩkti, ia (į̃veikia), į̃veikė KŽ 1. tr. padaryti: Arkliai pačtiniai pristojo, nė botagas nieko neįveikia Žem. Apejau porą sykių aplink stalą, nieko negal įveĩkti, trauka sėsties, i tiek End. ║ atlikti, įvykdyti: Sakau, aš toks nedrąsus, aš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • narsiai — nar̃siai prv. Nar̃siai káutis, kovóti, kariáuti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • partizaniškai — partizãniškai prv. Partizãniškai kariáuti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apginkluoti — plg. ginkluoti: Kad kariuomenė galėtų gerai kariauti, reikia ją ir gerai apginkluoti rš. | refl.: Apsiginklavęs galėčiau savo priešą pulti J.Jabl. ginkluoti; apginkluoti; atsiginkluoti; įsiginkluoti; išsiginkluoti; nuginkluoti; perginkluoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkariauti — tr. apveikti, nugalėti, nukariauti: Ana apkariãvo didumą žemės susiedo savo J. Moabitus neturi apkariauti CI272. Aš tą karalių viens apkariaučia BsPIV81. Žiūrėsim, katras katrą apkariaũs Skr. Nelaiminga motyna, kurios vaikus buvo apkariavę ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvergti — apvergti, J, KŽ nj. 1. žr. pavergti 1: Danai patiekė laivus ir išejo par jūres tų kuršių kariauti ir, idant jiems labybą išplėštum, žemę užimtum ir pačius apvergtum, nieko neketino skųsti S.Dauk. Ką sakytum ansai išmintingas skitas, atsisėdęs ant …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”